Naisiuose - netikėtas radinys

Ištikimiausi LRT žiūrovai žino, jog naujasis serialo „Naisių vasara“ sezonas kaip niekad pilnas intriguojančių istorijų ir azartiškų lobio paieškų. Tačiau serialas lieka serialu, o štai tikrą, nesuvaidintą naisiškių gyvenimą aplankė netikėta žinia - Naisių dvaro rūmų sienoje rastas baltų šventvietės akmuo, kurio istorija, kaip tvirtina archeologai, siekia kelis tūkstančius metų.

Kaip pasakoja „Naisių vasaros“ projektų mecenatas ir sumanytojas Ramūnas Karbauskis, didžiausias šio atradimo paradoksas - tai, kad beveik du šimtus metų žmonės vaikščiojo pro šalį ir niekas neatkreipė dėmesio į dubenuotąjį akmenį, įmūrytą dvaro rūmų sienoje. Pasak R. Karbauskio, kuris yra ir vienas iš serialo „Naisių vasara“ scenarijaus autorių, jei tik akmuo būtų pastebėtas kiek ankščiau, jis būtinai būtų pasirodęs ir TV ekranuose. „Žiūrovai jau spėjo susipažinti su grafais apsimetėliais, kurie taip įnirtingai ieško Naisiuose esančių istorinių vertybių. O ir visos naujosios serijos, kurias šiuo metu rodo LRT televizija, pateikia išskirtinai daug istorinių faktų, nukeliančių mus į XIX a. Šis akmuo būtų puikiai papildęs scenarijų“, - mintimis dalinasi R. Karbauskis.

Akmens atradimo istorija labai paprasta. Pastebėjęs neįprastą akmenį, Naisių miestelio žirgyno darbuotojas Marius Masiulis apie tai papasakojo fotografui Žydrūnui Budzinauskui, kuris radinio nuotrauką parodė Šiaulių „Aušros“ muziejui. Muziejaus archeologai patvirtino, jog radinys - tai dubenuotasis akmuo, kurio amžius siekia kelis tūkstančius metų.

Šiandien Naisiuose veikia Baltų dievų muziejus, baigiamas įrengti Baltų žolynų muziejus. Naisiškiai tikisi, kad atrastas baltų šventvietės akmuo pradžiugins visus baltų kultūros puoselėtojus. Toks dubenuotasis akmuo yra puikus archeologijos ir netgi mitologijos paminklas, susijęs su senovės baltų veikla. Akmenis su duobutėmis įprasta sieti su Vakarų baltų pilkapių kultūra (pajūryje) ir Žemaitijos pilkapių kultūra (Šiaurės Žemaitijoje) bei datuoti atitinkamai I tūkst. pr. Kr. pabaiga ir II-IV a. po Kr.