Televizija mus ne tik linksmina, bet ir daugeliui padeda išspręsti didesnes ar mažesnes bėdas. Laidų „24 valandos“ ir „TV pagalba“ „gelbėtojai“ didžiuojasi darydami gerus darbus, nors neslepia, kad tenka bėgti nuo smurtaujančių herojų ar atsidurti muštynių įkarštyje... Vis tik nuoširdžios žmonių padėkos ir gerbėjų dėmesys atperka viską!
Arnas Švilpauskas: ne viskas patenka į eterį
„Bendravimas su žmonėmis yra vienas sudėtingiausių, o ne pavojingiausių“, - teigia Arnas Švilpauskas (27), šių metų pradžioje apsivilkęs raudonąjį „TV pagalbos“ švarką.
„Žinoma, yra dalykų, kurių neparodome abipusiu sutarimu, nes kartais neteisingi kaltinimai ar neatsargiai pasakyti žodžiai gali stipriai įžeisti, - darbo užkulisius apibūdina Arnas. - Esame socialiai atsakinga laida.“
Sudėtingas situacijas ekrane narpliojantis A.Švilpauskas teigė, kad visko išmanyti tikrai neįmanoma, todėl, jei reikia, konsultuojasi su teisininkais. „Su filmavimo kamera reikalai valstybinėse institucijose juda greičiau“, - šypteli Arnas. Ir nors kiekvienai istorijai žurnalistas kruopščiai ruošiasi dar prieš važiuodamas pas laidos herojus, neslepia, kad dažnai nuvykus viskas apsiverčia aukštyn kojomis ir tenka pergalvoti problemos sprendimo planą.
Televizijos laidoje vienai problemai skiriama vos keliolika minučių, tačiau filmavimas trunka žymiai ilgiau. „Kartais filmuojame porą dienų, nes dideli atstumai tarp konfliktuojančių pusių. Kartais užtrunki, kol randi vieną ar kitą kaltininką. O kartais istorija nufilmuojama per tris valandas“, - savo darbą apibūdina Arnas.
Jis neslepia, kad šis darbas - pats įdomiausias, kokį yra tekę dirbti. Tad nuo rudens Arną vėl išvysime ekranuose. „Kiekvienas žmogus yra savotiškai įdomus, kiekviena situacija taip pat skirtingai įdomi“, - sakė Arnas, paprašytas įvardyti įdomiausią nuotykį.
Sandra Žutautienė: su gerbėjais fotografuojasi ir dešrų fone
„TV pagalboje“ nuo pat pirmų laidų dirbanti Sandra Žutautienė (33) neslepia, kad už kadro lieka nemažai įdomybių. „Juk eterio laikas nėra guminis“, - sako žurnalistė, kuri karjerą šioje laidoje pradėjo dirbdama už kadro.
„Filmuojant nutinka įvairiausių istorijų. Net ir dabar, manau, atsiminčiau kelią į kone kiekvieno pašnekovo namus ar atpažinčiau balsą telefone, - pasakoja S.Žutautienė. - O istorijų būtą visokių. Teko iš alkoholizmo gniaužtų vaduoti jauną žavią moterį. Labai įsiminė istorija, kurioje man buvo perduotas penkių parų kūdikėlis - turėjau rasti naujai gyvybei namus. O kur dar kuriozai įklimpus purve ar sniego pusnyse.“ Žurnalistė pasakojo, kad kartą nepatenkinti laidos herojai nutarė iš kiemo Sandrą ir „TV pagalbos“ komandą išvaryti mėtydami suskaldytas malkas.
Su įvairiais žmonėmis bendraujanti žurnalistė atsimena, kad pirmieji metai buvo sunkiausi. „Prastai sekdavosi užmigti, engdavau save, kad nepadėjau ar padėjau nepakankamai, - atvirauja pašnekovė. - Būna, stinga laiko pasidomėti, kaip sekasi, tačiau žmonės patys pasipasakoja. Nė vieno nesugebėčiau pamiršti net ir norėdama. O aš ir nenoriu.“
Kai pradėjo dirbti kadre, padidėjo ir žmonių dėmesys. „Iš pradžių buvo nejauku, net bijodavau to dėmesio, užkalbinimų. Dabar jau apsipratau. Man smagu, kai maloniai užkalbina ar palinki geros dienos, - nusišypso moteris. - Nesigėdiju dalyti autografų degalinėje, apsikabinti ar nusifotografuoti parduotuvėje dešrų skyriaus fone. Gėdijuosi tik vieno - kai pavadina žvaigžde.“
Žilvinas Žitkus: už darbą gauna 2 atlyginimus
Žurnalistas Žilvinas Žitkus (42) „24 valandose“ dirba jau 2 metus, rugsėjį prasidės 3-iasis sezonas. Beje, prieš tai jis 2 metus dirbo „TV pagalboje“, tačiau tvirtina, kad dabartinės komandos į nieką nekeistų. O ir atlyginimą gauna ne vieną, o du. Antrasis - nuoširdi žmonių padėka.
„Tarp „pagalbininkų“ visada jausdavosi nemenka konkurencija, - prisimena Žilvinas. - Dabartinėje komandoje nėra tuščios arogancijos, intrigų, nesveikos konkurencijos.“ Ž.Žitkus pasakoja, kad per dieną jų komanda sulaukia apie 30 skambučių, tačiau ne visada pavyksta išsirinkti vertingiausias istorijas.
„Dažnai žmonės tiesiog skundžiasi varganu gyvenimu ir prašo ką nors padovanoti. Būna žmonių, kurie neadekvačiai suvokia realybę. Kadangi nesu medikas, diagnozės telefonu negaliu nustatyti... Dar kiti patys nežino, ko nori ir kaip jiems galėtų padėti mūsų komanda, - vardija žurnalistas. - Yra tekę spręsti ne vieną bėdą „iš gatvės“. Tai nutinka visur: kartais žmonės pasiguodžia, pavyzdžiui, ligoninės koridoriuje tuo metu, kai laukiame, kada laidos dalyvį apžiūrės medikai. Kartais prekybos centre, kai baigęs darbus skubu išsirinkti produktų vakarienei. Kartą žmogus paprašė pagalbos žūklėje, kai visą dėmesį buvau sukoncentravęs į laukiamą kibimą.“
Neseniai trečią kartą vedęs vyras teigė, kad visas jo gyvenimas kupinas nuotykių. „Kiekviena diena savaip įdomi, nes identiškų situacijų nebūna, kaip ir nebūna dviejų vienodų žmonių gyvenimų“, - savo darbą apibūdino Žilvinas.
Laimonas Kirkutis: dažniausiai problemas sukelia turtas ir vaikai
Dvejus metus socialinių aktualijų laidą „24 valandos“ prodiusuojantis Laimonas Kirkutis (34) tikina, kad jo darbas nėra ypatingas. Juk ne jam, o žurnalistams tenka ieškoti sprendimų tuose tuneliuose, kuriuose šviesos nematyti nė krislo.
„Jiems kiekvieną dieną tenka susidurti su skirtingomis situacijomis ir priimti vis kitokius sprendimus, - apie „gelbėtojus“, dirbančius kadre, pasaka Laimonas. - Laida dažnai tampa paskutiniu ramsčiu nelaimių ištiktiems žmonėms, todėl reikia ne tik parodyti užuojautą, bet ir rasti kokį nors sprendimą.“
Laimonas patikino, kad dažniausiai žmonės į laidą kreipiasi norėdami išspręsti buitines problemas: „Nepasidalija turto, žemės, nesutaria, kas prižiūrės vaikus.“ Tiesa, kartais skambinantys asmenys tiesiog nori išsipasakoti, problemos po pokalbio pačios išgaruoja.
Už „gelbėtojų“ vizitą ir pagalbą skambintojai yra pasiryžę net susimokėti, nors šios paslaugos - visiškai nemokamos. „Išgirdę, kad važiuojame nemokamai, bet tik tuomet, kai matome, jog padėti tikrai galėsime, dažnai nustemba“, - šypteli Laimonas ir priduria, kad būna ir šmaikštuolių, kurie skambina su išgalvotomis istorijomis. Beje, tokius laidos administratorės lengvai atpažįsta.
Prieš pradėdamas prodiusuoti socialinių aktualijų laidą, L.Kirkutis 7 metus dirbo įvairių kriminalinių laidų žurnalistu, tad, kaip pats sako, „savo jau atvažinėjo“ ir šiuo metu džiaugiasi dirbdamas ne kadre.
Donata Baltrušaitytė: siūlo sumokėti
„Beveik visada išjungę kameras mes tampame psichologais. Tenka žmones ir paguosti, ir nuraminti, ir net patarti, kaip toliau gyventi“, - darbo specifiką apibūdina Donata Baltrušaitytė (27), su „24 valandų“ komanda dirbanti jau metus.
Donata neslepia, kad prašantys pagalbos asmenys dažnai būna padauginę alkoholio, o kai šis išgaruoja, skambina pranešti, kad ir be televizijos pagalbos visos bėdos išsisprendė. „Prieš važiuodami stengiamės iki smulkmenų išsiaiškinti jų bėdas: kas dėl to kaltas, kokios pagalbos jie tikisi. Dažniausiai dar vykdami pas pašnekovus jau turime galvoje kelis planus, kaip padėti“, - atvirauja D.Baltrušaitytė.
Ir nors kartais pasigirsta įtarinėjimų, kad kai kurios istorijos surežisuotos, Donata tai griežtai neigia. „Tai patys tikriausi žmonės su pačiomis įvairiausiomis bėdomis. Mes sulaukiame tiek daug skambučių su kvietimais atvykti, kad kai kurie patys siūlosi sumokėti, kad tik greičiau atvyktume“, - nusijuokia žurnalistė.
Pasakodama apie savo darbą D.Baltrušaitytė tikino, kad visos istorijos įsimintinos, tačiau išskyrė vieną, kurios herojui lūžo kaulai. „Teko spręsti vyriškio, kurį moteris paliko dėl geriausio jo draugo, problemą. Atvykus ramiai kalbėtis nepavyko, daugiau nei valandą jie rėkė vienas ant kito ir galiausiai kibo į atlapus. Stovėjau ir mąsčiau, kuriam pirmam ims lūžti kaulai... Deja, lūžo mus iškvietusiam herojui“, - pasakoja Donata, tačiau prisipažino, kad šis darbas būtent dėl nenuspėjamų atomazgų ir patinka.
Rūta Filejeva tikisi, kad lietuviai baigs gerti ir eis dirbti
Jau ketverius metus „TV pagalboje“ dirbanti Rūta Filėjeva (30), išgarsėjusi su buvusio vyro Lazausko pavarde, neįsivaizduoja savęs kitokiu amplua. „Mano darbas - mano hobis“, - tvirtina „gelbėtoja“ ir tikina, kad daryti gera yra neapsakomas malonumas.
„Pirmą pusmetį buvo sunkiausia. Tada kentėjo ir šeima, ir pačiai galėjo stogas pačiuožti. Grįžusi pasakodavau, kur buvau, kaip sekėsi, - prisimena Rūta. - Darbas tapo mielesnis, kai išmokau svetimas problemas palikti už durų.“
Žurnalistė dėl savo išvaizdos sulaukia daug dėmesio, tačiau yra linkusi jį ignoruoti. „Kiekvieną dieną sulaukiu gausybės žinučių, pasiūlymų draugauti, susipažinti, - prisipažįsta moteris. - Bet tik akies krašteliu žvilgteliu, kas rašoma. Esu ištekėjusi moteris, todėl nesuteikiu tuščių vilčių gerbėjams ir į bet kokias pažintis nesileidžiu.“
Daugybei žmonių padėjusi Rūta nepalaiko su jais jokių ryšių. Tiesa, vieną ištikimą gerbėją kartais aplanko, nors ji niekada nebuvo laidos herojė. „Pati mieliausia mano gerbėja - močiutė iš Elektrėnų. Ji jau trejus metus mezga vilnones kojines ir konservuoja rudens gėrybes mano šeimai, - nusišypso R.Filėjeva. - Ji mane pamilo iš televizijos laidų, o aš ją - už gerumą.“
Išgirdusi klausimą, ar lengva dirbti susidūrus su ne pačiais inteligentiškiausiais lietuviais, Rūta tai neigė: „Juk tai mūsų tautiečiai, mūsų kaimai ir jų jaunimas. Didžiuojuosi, kad turiu galimybę parodyti, kaip jie gyvena. Galbūt kada nors mūsų šalyje žmonės bus skatinami dirbti, o ne gerti už gautas pašalpas. Mes rodome tai, kas supa kiekvieną iš mūsų.“
tik norint
No Comments have been Posted.