Vėstantys orai ir ilgesni vakarai verčia žmones greičiau skubėti į darbus, mokslus ar namo. Bet labai svarbu pakeliui nepamiršti atidumo.
Rudeniui įpusėjus daugybė gyventojų išeina iš namų dar prieblandoje, o grįžta taip pat su tamsa. Dėl to gatvėje būtina dar labiau pasisaugoti, o vairuotojams atidžiau stebėti aplinką, ar iš tamsos į gatvę nesiruošia žengti kitas žmogus.
„Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Kitoks pokalbis“ vedėja Aušra Kilkuvienė pastebėjo, kad neatidžiai, nepagarbiai ir neatsakingai kelyje kartais elgiasi ir vairuotojai, ir pėstieji.
Ji atkreipė dėmesį, kad pėstieji, kurie patys nemoka vairuoti, sunkiau įvertina transporto priemonės greitį ir vairuotojo galimybes sustoti. Taip pat jie sunkiau supranta, kada vairuotojas juos mato gerai, o kada gali slėpti šešėlis ar vairuotojui į akis spiginanti saulė.
„Kaip sakau, reikia sėsti ir pabandyti pavairuoti, reikia pamatyti, kaip kelias atrodo iš kitos pusės. Tie, kurie nevairuoja, nepaiso, ar vairuotojas jį mato, ar spės sustoti, - drąsiai žengia pirmą žingsnį į gatvę neįsitikinę, ar automobilis sustos“, - stebėjosi moteris.
Jos manymu, pėstieji turi saugotis ir patys net eidami per perėją. A.Kilkuvienė pastebėjo, kad net ir prie perėjų kai kurie vairuotojai elgiasi labai agresyviai, todėl žmonėms nereikia pasitikėti vien tuo, kad vairuotojas pagal Kelių eismo taisykles privalo praleisti per perėją einantį žmogų.
„Pasigendu žmoniškumo ir iš kai kurių vairuotojų. Būna, važiuoja į perėją tiesiai pėstiesiems už nugaros, negali pakentėti nė akimirkos, kol žmonės pereis gatvę.
Bent leistų užlipti ant šaligatvio. Atrodo, jei galėtų, numautų nuo kulnų batus su ratais“, - pažymėjo A.Kilkuvienė.
Jos manymu, daugelį vairuotojų ir pėsčiųjų konfliktų padėtų išspręsti paprasčiausias žmoniškumas.
Vis dėlto arsi moteris pastebėjo, kad vis daugiau vairuotojų ir pėsčiųjų gerbia ir supranta vieni kitus kelyje.
A.Kilkuvienės manymu, kiekvienas žmogus turėtų žengti į gatvę tik turėdamas atšvaitą. „Jei tik neapšviestos gatvės ar apsiniaukę, lyja, atšvaitas būtinas.
Žmogus su atšvaitu matomas gerokai toliau. Tiems, kurie nenešioja atšvaitų, tikrai reikėtų atsisėsti į vairuotojo vietą ir palyginti, kaip matomas atšvaitą segintis ir jo nesegintis žmogus“, - sakė pašnekovė.
A.Kilkuvienė atšvaitus nešioja nuolat, tačiau pripažino, jog jai norėtųsi, kad drabužių ir aksesuarų kūrėjai sukurtų ką nors įdomesnio, patrauklesnio.
„Dabar nešioti atšvaitą ne visada patogu. Bet jei kas sukurtų tamsoje spindintį šaliką, su malonumu tokį nešiočiau ir tikriausiai būtų daug norinčių turėti tokį šiltą atšvaitą“, - tvirtino ji.
A.Kilkuvienė džiaugėsi, kad nei pačiai, nei artimiesiems neteko pakliūti į avarinę situaciją dėl pėsčiojo. Bet pastebėjo, kad kai kuriems pėstiesiems gali būti sunku suvokti atšvaitų svarbą dėl amžiaus skirtumo.
Vaikai ir paaugliai dar nevairuoja, todėl neatkreipia dėmesio, kaip praeiviai atrodo žvelgiant pro automobilio langą. Šį žinių trūkumą galėtų užpildyti tėvai, atkreipę savo atžalų dėmesį į skirtumus, kaip kelyje matomas atšvaitą nešiojantis ir jo nenešiojantis žmogus.
Vyresnio amžiaus žmonėms taip pat sunku įprasti segėti atšvaitą, nes daugelis jų nevairuoja arba tais laikais, kai laikė vairavimo egzaminus, buvo neįprasta pėstiesiems vaikščioti su atšvaitais.
Itin pavojinga, kai nesegintis atšvaitų žmogus eina kelkraščiu užmiestyje nusisukęs nuo automobilių srauto.
Pagal Kelių eismo taisykles, pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, arba prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje būti prisisegę atšvaitą.
Be to, turi eiti kaire kelio puse atsisukę veidu į automobilių srautą, nes tik taip matys, jei neatsargus vairuotojas nukreips automobilį pavojingai arti.
„Siūlau nežaisti loterijos“
Kaip pėstiesiems tinkamai įvertinti atvažiuojančio automobilio greitį ir vairuotojo galimybes sustabdyti? Kaip patiems apsisaugoti nuo nelaimės?
Komentuoja padangų ekspertas, įmonės „Egzotika“ vadovas Rokas Lipeikis:
„Pagrindinis įrankis - savisaugos instinktas. Jei kelias apledėjęs, o kas nors atlekia dideliu greičiu, akivaizdu, kad nesustos. Jei greitis nedidelis, iki 50 km/val., šiuolaikiniam automobiliui nesunku sustoti - užtenka 15-20 metrų. Bet gali būti, kad jo padangos netinkamos, prasti stabdžiai ir dar daugybė niuansų, kurių prie perėjos stovintis žmogus neįvertins net būdamas ekspertas. Todėl vien pagal automobilio naujumą spręsti negalima.
Iš savo patirties žinau, kad yra žmonių, kurie nusiperka mersedesą ir niekam kitam pinigų nebeturi. Jei jo visi keturi amortizatoriai neveikia, padangos nudilusios, jis sustos tris kartus toliau nei techniškai tvarkingas automobilis.
Protingiausias sprendimas - nestovėti galimo kontakto zonoje. Svarbiausia būti atsakingam, atsitraukti, net ir priėjus prie perėjos neiti į kelią, jei kyla abejonių, ar automobilis sustos. Gal automobilis netvarkingas, o gal vairuotojas jūsų nemato. Siūlau nežaisti loterijos.“
tik norint
No Comments have been Posted.