Artėjant naujajam televizijos sezonui, atsinaujina ir kultine tapusi laida „TV pagalba“. Praeitais metais Sandrą Žutautienę pakeitusi „gelbėtoja“ Toma Arcišauskaitė-Lukošienė pasakoja apie prisijaukintas kameras bei paatvirauja apie savo asmeninį gyvenimą.
Užsispyrimo Tomai išties netrūksta, mat ji pusiau žemaitė, pusiau suvalkietė. Visgi likimas sudėliojo taip, kad šiuo metu pašnekovė gyvena Klaipėdoje.
Viena naujausių „TV pagalbos“ narių, Toma čia atbuvo dar tik vieną sezoną. Visgi moteris neslepia nebijanti iššūkių ir laukianti, kaip viskas rutuliosis toliau.
„Įspūdžiai tik patys geriausi. Pirmaisiais metais buvo nemažai adrenalino dėl patirties stokos. Bet išties gavau nemažai atgalinio ryšio, daug išmokau – ne tiek darbine, bet ir žmogiškąja prasme. Emocijų amplitudė tikrai didelė – vyravo tiek džiaugsmo, tiek skausmo ašaros. Net nesinori sustoti, o tik važiuoti padėti žmonėms, juos paguosti ir apkabinti“, – teigia moteris.
Nors aplink kameras jos gyvenimas anksčiau nesisuko, Toma neslepia, kad dabar nuolat būnant filmuojamai kamerų aplink nebejaučia.
„Su kameromis neturiu daug patirties, bet aš jų visai nematau. Kol manęs nepastato prieš objektyvą kaip kokioje fotosesijoje, tada aš jų net nepastebiu. Bendrauju su žmonėmis, o ne su kameromis, todėl papildomo streso tikrai nejaučiu.
Be to, objektyvų nereikia bijoti, mano darbe tai tiesiog nuolat mane sekantis juodas mažas taškelis“, – šypsosi gelbėtoja.
Draugiška komanda ir nemalonumai
Nors Toma „TV pagalboje“ skaičiuoja dar antrą sezoną, ji neslepia, kad ją supa puiki kolegų komanda.
„Savo darbinėje gyvenimo srityje turbūt esu palaiminta ir globojama. Kur nueinu, ten aplink mane yra geri žmonės. Visos mano gyvenimo kolegų komandos yra superinės, bet šita yra tiesiog neįkainojama.
Visi čia su skirtingomis patirtimis, gyvenimiškomis situacijomis. Šioje vietoje nėra žmonių, kurie eina tik už save. Matau, kad čia vyksta komandinis darbas. Bet kada gali į kolegą atsiremti – jei reikia pagalbos, ar tiesiog nori pabendrauti, kažko paklausti. Sakyčiau, kad „TV pagalba“ yra tikra svajonių komanda“, – teigė pašnekovė.
„Mane priėmė taip, tarsi būtume vienas kitą pažinoję daugybę metų. Visi čia labai paprasti, nuoširdūs, tokie, kokius žiūrovai mato per kameras“, – pridūrė ji.
Visgi, „TV pagalbos“ gelbėtojai ne visada susiduria tik su pačiomis geriausiomis emocijomis – kartais pasitaiko ir neadekvačių žmonių, kurie iš namų gelbėtojus veja, jiems grasina, kartais tenka pasitelkti ir policiją.
„Vienos atmintyje labai įstrigusios istorijos nėra, nes buvo dar tik vienas sezonas. Dar nebuvo, kad mane kažkas buvo užpuolęs ar išvaręs. Manau, kad jei su žmonėmis kalbi žmonių kalba, prie jų visada galima prieiti.
Aišku, yra buvę atvejų, kad ir šunis užsiundė dėl to, kad negalėtume patekti į kiemą. Yra buvę, kad norėjo ir „prilupti“, bet visada tai išsprendžiame taikiai, gražiai, tam, kad paskui galėtume suteikti pagalbą tiems, kuriems to tikrai reikia“, – sako žinoma moteris.
Gelbėtojo savybės
Paklausta, kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti „TV pagalbos“ gelbėtojas, pašnekovė neslepia į viršų kelianti žmogiškumą.
„Į sąrašo viršų tikrai dėčiau empatiškumą, žmogiškas ir tikras noras padėti. Kai nuoširdžiai kitam žmogui nori padėti, kaip reikiant ieškai išeičių, kaip padėti į negerą situaciją atsidūrusiam žmogui. Žinoma, svarbu gerai mokėti klausyti žmogaus, o ne tik pro ausį praleisti informaciją“, – pastebi ji.
O mokėti išklausyti ir padėti žmogui kartais reikia prisiimti ir savotišką psichologo vaidmenį.
„Šios specialybės darbuotojas tikrai turi turėti psichologo savybių. Mes esame nuolat supami žmonių, dirbame su skirtingomis situacijomis, tad reikia mokėti prie jų visų prieiti, jį prakalbinti, jį sušildyti. Gelbėtojas su gebėti prakalbinti žmones“, – sako gelbėtoja.
Anot jos, gelbėtojo darbe itin padeda ir sukaupta nemaža gyvenimo patirtis ir potyriai, kurie gali užgrūdinti žmogų ir išmokti jį elgtis tam tikrose situacijose.
„Kuo turi didesnę, platesnio spektro gyvenimišką patirtį, tuo tau šiame darbe bus geriau. Natūralu, kad jei norime gerai atlikti savo darbą, mes tam ruošiamės ir tą dirvą patys ariame. Mano lentynose tikrai yra psichologijos knygų, aš tuo domiuosi, nes man nesinori stovėti vienoje vietoje sustingus. Noriu augti kaip „gelbėtoja“ ir daugiau apie savo darbą išmokti“, – teigia pašnekovė.
Darbas mokykloje ir laisvalaikis
Ir Telšių kilusi moteris savo laisvalaikį leidžia su šeima – ir, kaip ir visos mamos, prasidėjus rugsėjui daugiau susitelkia į vaikų mokslą. O ir pati Toma neslepia, kad dar darbuojasi ir mokykloje.
„Vasarą turėjau savaitę atostogų su šeima Graikijoje. Labai džiaugėmės, nes mums su šeima visiems atostogos labai patiko.
Mano laisvalaikis būna labai įvairus – kartais tiesiog su knyga, bet dažniausiai – su vaikais. Mes mėgstame aktyvų poilsį – važinėjame dviračiais, kieme spardome kamuolį arba tiesiog einame pasivaikščioti. Bet kai prasideda mokslo metai, visas laisvalaikis prasideda nuo namų darbų ir tai žino visos mamos“, – sako ji.
„Aš turbūt esu įpratusi pasiduoti gyvenimo tėkmei ir pasiduoti veiklai. Nes kartais planuoji ir vis vien kažkas nepavyksta. Todėl supratau, kad kartais labai smagu tiesiog spontaniškai kažką suplanuoti ir iškeliauti. Su šeima būna ir planuotų išvykų, būna ir spontaniškų. Bet manęs darbas stipriai neriboja, laiką planuoti moku tikrai neblogai“, – teigia pašnekovė.
tik norint
No Comments have been Posted.