Sukčiams gyventi lengva

TV3 laidoje „Su Nomeda“ (17 val. 40 min.) — diskusija apie jokiais įspėjimais ir pamokančiomis istorijomis „neišmušamą“ žmonių patiklumą. Žiniasklaidai kone kasdien pasakojant apgavysčių istorijas, sukčiai vis vien nepritrūksta naujų aukų.

„Mama, gelbėk! Pakliuvau į bėdą, padariau avariją, važiuoju į reanimaciją. Reikia dviejų tūkstančių litų“, — tokius sūnaus balsu tariamus žodžius išgirdo Birutė, naktį sulaukusi skambučio. Ji pasiėmė pinigus, sėdo į taksi ir tik prieš paduodama juos svetimiems žmonėms į rankas sudvejojo.

„Mama, pasitikėk šiais žmonėmis“, — dar kartą ištarė sūnaus balsas telefono ragelyje. Birutė atidavė pinigus, grįžo namo ir paskambino marčiai.

„Jis čia, miega šalia manęs“, — nustebo marti.

Birutė tapo statistine sukčių auka ir net nesikreipė į policiją, nes jai buvo gėda. Dauguma tokių aukų patiria giminaičių ir artimųjų panieką, kad nesuprato sukčių klastos, ir didžiulį gėdos jausmą. O sukčiai puikiai išmano psichologinius manipuliavimo būdus ir tuo naudojasi.

„2000 litų per dvi valandas“ — taip būtų galima pavadinti dar vieną laidos „Su Nomeda“ provokaciją. Dainininkas Antonijus ir laidos redaktorė per skelbimus siūlė svetimą butą prestižinėje vietoje už ypač gerą kainą. Visi, išskyrus vieną moterį, susižavėję butu paliko užstatus nepasirašę jokių sutarčių ir nematę „sukčių“ asmens dokumentų.

Laidoje „sukčius“ Antonijus, atiduodamas apgautiesiems pinigus, atsiprašė ir prisipažino iki eksperimento netikėjęs, kad žmonės taip lengvai patiki sukčiais.

„Net ir nežinodamas gali tapti sukčiaus pagalbininku, kaip tai nutiko man, — pasakojo kitas laidos „Su Nomeda“ pašnekovas Aušrys Kriščiūnas—Tynta. — Reklamavau sukčiaus verslą, kuriuo prisidengęs jis išviliodavo iš žmonių didžiulius pinigus. Nukentėjau ir aš — negavau pinigų už darbą, bet į policiją nesikreipiau“.